- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, šis turas skirtas stiprinti Lietuvos – jūrinės valstybės įvaizdį ir suteikti daugiau žinių įvairioms grupėms apie jūrą. Iki vasaros pabaigos muziejaus paroda ir renginiai aplankys Uteną, Biržus, Rokiškį ir Kėdainius.
Jau gegužės 10 d. jūrinė muziejaus komanda pasieks Uteną. 15 val. Utenos kraštotyros muziejaus Edukacijos skyriaus vedėja Kristina Skiotytė-Radienė ir Edukacinių veiklų koordinatorė Inga Kurtkutė ves seminarą Utenos regiono švietimo bendruomenei, kuriame pristatys inovatyvius įtraukties metodus, populiariausius edukacinius užsiėmimus, jūrinės temos panaudojimą įvairių dalykų pamokose.
Bendravimą su uteniškiais muziejaus istorikai – dr. Edvinas Ubis ir Daumantas Kiulkys – pratęs diskusijoje. Istorikų pokalbis apims kelių šimtų metų jūrines temas. Bus pristatytos virtualios parodos, skirtos lietuvių emigracijos, Lietuvos tarpukario laivyno ir povandeninio paveldo temoms. Jos padės atskleisti, kaip ir Aukštaitija yra susijusi su laivybos istorija ir kodėl jūra, nors ir nepastebima, yra dažnos Lietuvos šeimos istorijos dalis.
16 val. Utenos kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Baltijos gelmių istorijos“, sukurta remiant Lietuvos kultūros tarybai. Joje – unikalūs eksponatai iš jūros dugno.
Parodos kuratorius, muziejaus Laivybos istorijos ir rinkinių apskaitos skyriaus vedėjas dr. Edvinas Ubis sako, kad nuskendusius laivus bus galima pamatyti ne tik nuotraukose.
„Lankytojai pamatys jų modelius, pagamintus 3D spausdinimo technika iš organinių medžiagų, pabrėžiant tvaraus vartojimo svarbą, – pasakojo istorikas. – Tai – ne naujų, o nuskendusių laivų modeliai, parodantys, kaip laivai atrodo dabar jūros dugne, kaip juos suniokojo sprogimai, laikas, vandens ir gamtos poveikis.“
Unikaliausias parodos eksponatas – narų iš Baltijos dugno iškeltas ir laiko beveik nepaliestas laivo „Elbing IX“ varpas. Krovininis laivas „Elbing IX“ nuskendo Pirmojo pasaulinio karo metu – 1914 m. lapkričio 17-osios naktį jis buvo pasiųstas gelbėti skęstančio didžiausio Vokietijos karo laivo „Friedrich Carl“. Ryte „Elbing IX“ pasiekė Memelio krantus ir užplaukęs ant minos nuskendo.
Paroda akcentuos ir ekologines problemas. Nes „Baltic Sea Heritage Rescue Group“ grupė, su kuria muziejus bendradarbiavo, rengdamas šią parodą, renka ir šalina ant nuskendusių laivų esančius žvejybinius tinklus, kuriuose kasdien žūsta jūrų gyvūnai.
Lietuvos jūrų muziejaus turą Utenoje vainikuos 17 val. Kultūros centro salėje teatralizuotas edukacinis koncertas „Su jūra mes didesni“, sukurtas pasitelkiant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesionalus ir kitus gerai žinomus klaipėdiečius menininkus.
Koncerto režisierė Rūta Bunikytė sako, kad jo metu pajusime ir pamatysime labai skirtingą žmogaus, gyvenančio prie jūros tipą.
„Mūsų herojus – ir be galo lyriškas, besižavintis jūros stichijos jėga bei grožiu, ir – drąsus, sumanus, racionalus, didvyriškas, kuriam jūra – tai galimybė praplėsti savo valstybės ribas jūros keliais. Koncerto metu istorinės asmenybės, kūrusios tarpukario Lietuvos jūrinį laivyną, bus pristatytos kaip modernios Lietuvos – jūrinės valstybės kūrėjai.“
Koncerte pamatysime ir išgirsime ryškiausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjus: solistus Tadą Jaką, Vilių Trakį, Juditą Butkytę, aktorius Edvardą Brazį ir Gytį Šimelionį. Renginio vaizdo grafiką kūrė dailininkė Vesta Obolevičiūtė, muzikinį takelį parengė Kristijonas Lučinskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė Klaipėdoje aptars sienos su Rusija apsaugos stiprinimą5
Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį lankysis Klaipėdoje, kur aptars valstybės sienos su Rusija apsaugos stiprinimą. ...
-
Sezono pabaiga – kupina džiaugsmingų patirčių
Ketvirtadienio vakarą Klaipėdos dramos teatro kavinėje vyko paskutinis šį sezoną žiūrovų su aktoriais susitikimas „Teatras be uždangos“. ...
-
EIMIN: nuo naujų darbo vietų iki maisto nešvaistymo iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusių inovatyvių įmonių „Omega 365 Lithuania“, „Industrinės sistemos ir in...
-
I. Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus L. Juchnevič2
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai toliau vadovaus Laura Juchnevič. ...
-
Sukritikavo valdžią dėl verslo žlugdymo nesiimant iniciatyvos: čia – anekdotas5
Klaipėdos rajono verslininkai, 25 sklypų palei Palangos plentą savininkai, rajono valdžią kaltina žlugdant verslą. Esą valdžia kone porą dešimtmečių neinicijuoja jungiamojo kelio įrengimo, nors verslininkai pasiruošę prie kelio...
-
Mažiesiems klaipėdiečiams – apie pingvinus
Klaipėdos lopšelio-darželio „Rūta“ vaikai išradingai paminėjo Pasaulinę pingvinų dieną. Dėl itin spartaus pingvinų nykimo įstaigos pedagogėms kilo mintis šią dieną paminėti trumpalaikiu projektu „Pingvinai &...
-
Diskusijos dėl stadiono apšvietimo: pasiūlė įsigyti užuolaidas1
Dėl neseniai įrengto naujo stadiono prie „Gilijos“ pradinės mokyklos kilo diskusijos – esą stadiono apšvietimas įjungiamas dar nesutemus, o šviesos į daugiabučių namų langus plieskia per naktį. Taip pat klaipėdiečiai...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...
-
Gegužės 1-osios kaina – net 107 milijonai eurų?29
Tokių laisvadienių kaip Gegužės 1-oji našta ekonomikai neįtikėtinai didelė. Ekspertų paskaičiavimu, per vieną darbo dieną vien į valstybės biudžetą Lietuvoje yra sumokama 107 mln. eurų mokesčių. Tad per šventinę dieną iždo &s...
-
Klaipėdos senamiestyje mašinos vėl stovės kitaip10
Klaipėdos senamiestyje vėl sugrąžinama anksčiau buvusi automobilių stovėjimo tvarka – mašinas vėl teks statyti išilgai gatvės, ne statmenai į pastatus. ...