- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujų vaistų vertinimas yra tiesiogiai susijęs su modernių vaistų prieinamumu. Apie tai, ar yra vilties, kad lietuviams modernūs vaistai taps greičiau prieinami, LNK žurnalistė kalbėjosi su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktore Neringa Čiakiene.
– Ar tiesa, kad kai kurių modernių vaistų dabar reikia laukti vienuolika kartų ilgiau negu Vokietijos pacientams?
– Nauji vaistai, naujos vaistų molekulės pas mus atkeliauja lėčiau negu daugumoje Europos šalių. Ne tik turtingose šalyse kaip Vokietija ar Olandija, bet net ir tokiose šalyse kaip Lenkija ar Bulgarija naujų vaistų prieinamumas yra gerokai geresnis nei Lietuvoje. Ir priežastys tam yra dvi. Viena priežasčių ta, kad mes neturim pakankamai pinigų. Tačiau kitas dalykas yra vaisto atėjimo kelias. Kad galėtume Lietuvoje pradėti gauti kompensuojamą vaistą, jis turi praeiti sudėtingą vaistų vertinimo mechanizmą. Tas vertinimo mechanizmas susideda iš dviejų dalių. Iš pradžių tikrinama vaisto terapinė nauda, o po to – ekonominė nauda. Toj terapinėj naudoj iš naujo vaisto gamintojai pateikia paraiškas, prideda įrodymus, mokslinius tyrimus, kad vaistas yra registruotas ir efektyvus tam tikrai ligai gydyti. Ir čia yra paradoksas. Kiekviena valstybė iš naujo tą procesą atlieka, nors tas vaistas juk skirtingai neveikia žmogaus.
– Tai kodėl Lietuvoje tas procesas daug lėtesnis negu Lenkijoje?
– Todėl, kad mūsų biurokratinė sistema yra nedidelė. Čia yra specifinis mechanizmas. Tam, kad vertintų paraišką, žmonės turi būti specifinių kompetencijų, Lietuvos universitetai daug tokių žmonių nerengia, todėl pas mus atsilikdavo procesas. Tarkim, paraišką turi įvertinti per nustatytą dienų terminą, berods 80 dienų, jis pas mus kelis kartus viršija, nes nėra specialistų. Dabar geroji žinia yra ta, kad nuo kitų metų tas procesas išeina Europos Sąjungos lygiu. Vaisto terapinė nauda bus tikrinama europiniu mastu ir mes su tuo siejam daug vilčių, kad procesai pagreitės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kitaip tariant, Lietuva, gaudama naują vaistą, jau gaus bendrą Europos Sąjungos terapinį vertinimą ir čia tereikės sudaryti sutartį dėl ekonominės naudos?
– Taip. Ir tikimasi, kad mūsų institucijų resursai bus atlaisvinti nuo papildomo įrodinėjimo ir nebus paradokso tokio. Dabar kartais susidaro tokios situacijos, kad vaistas yra Vokietijoj registruotas ir kompensuojamas, nes nauda yra, o Lietuvoj, po mūsų įvertinimo proceso paaiškėja, kad nauda yra abejotina. Dabar šitą procesą bus galima praleisti. Nes išties ta vaisto laukimo eilė, kuri dabar yra Lietuvoje nuo vaisto registracijos – 3–5 metai, yra nepateisinama.
Tam, kad vertintų paraišką, žmonės turi būti specifinių kompetencijų, Lietuvos universitetai daug tokių žmonių nerengia, todėl pas mus atsilikdavo procesas.
– Kaip ta nauja tvarka pagreitintų procesą? Kiek galėtų sutrumpinti laukimą?
– Mes tikimės, kad sutrumpės taip, kaip yra Vokietijoje. Vokietijoje, Prancūzijoje per pusę metų nuo vaisto registracijos jis pakliūva pas pacientą. Mes tikimės, kad tos senosios valstybės neleis naujai sistemai suktis per ilgai, bloginti jų situacijos, sakys, mes, kai dirbom savarankiškai, pas mus vaistas būdavo po pusės metų, dabar po dviejų metų mums netinka. Tai tikimės, kad tos senbuvės paskatins sistemą veikti efektyviai ir vaistų prieinamumas bent kelis kartus pagerės.
– Sakėt, kad jau kitais metais… Kas turėtų atsitikti kitais metais? Vertinimas terapinis prasidės ar tik pradės suktis visas mechanizmas?
– Pradės suktis visas mechanizmas nuo kitų metų ir bus dar ne visiems vaistams, prasidės nuo onkologinių vaistų. Matom, kad visą laiką šiek tiek užtrunka, kol sistema įsivažiuoja. Tai kiti metais bus tokie pereinamieji. Tačiau matant tą situaciją, kokioj esam Lietuvoj, kad jau blogiau būti turbūt sunkiai gali, tai tikrai žiūrim labai viltingai ir tikimės geresnių išeičių sergantiems žmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta kepenų transplantacijos operacija – pasaulyje tik ketvirtas žinomas atvejis
Kauno klinikų pacientei Loretai, vienintelei Lietuvoje turinčiai itin retą genų mutacijos Chanarin-Dorfman sindromą, Kauno klinikose atlikta sudėtinga kepenų transplantacija. „Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje gydomi patys sunkiausi, ta...
-
Cholesterolio rodiklius šokdina ir stresas: naudingi gydytojos patarimai
Atrodytų, kad aukšto cholesterolio tema aktuali tik vyresniems žmonėms, tačiau vis dažniau su tuo susiduria ir jauni. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Karoliniškių poliklinikos gydytoja gastroenterologe Diana Vižinyte. ...
-
Lietuvis gydytojas apie Etiopijoje operuotus vaikus: jie stojasi per sukąstus dantis, bet dėkoja1
Gydytojas Giedrius Bernotavičius pasakojo apie savo unikalią savanorystę Etiopijoje. ...
-
SAM siekia plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą: steigs gydymo bendruomenėse komandas
Siekiant plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei kokybę, dalyje šalies gydymo įstaigų bus steigiamos gydymo bendruomenėse komandos (GBK). ...
-
Moteris liko našle gimdymo dieną4
Didžiojoje Britanijoje moteris padavė gydytojus į teismą po to, kai gimdymo dieną liko našle. ...
-
PSO: pirmą kartą šia paukščių gripo atmaina užsikrėtusio žmogaus mirtį lėmė daug faktorių
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pranešė, kad pirmą kartą paukščių gripo atmaina H5N2 užsikrėtusio žmogaus mirtį lėmė daugybė faktorių, ir pridūrė, kad tyrimas tęsiamas. ...
-
Ligonių kasos primena: baigę mokyklą, nepamirškite pasirūpinti sveikatos draudimu7
Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). ...
-
Šiemet šalies medikai atliko 190 transplantacijų3
Dviejuose Lietuvos transplantacijos centruose, LSMUL Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikos iš viso šiemet atlikta 190 organų, audinių ir ląstelių transplantacijų. ...
-
Teigiamas muzikos poveikis sveikatai – įrodytas1
„Moksliškai įrodyta, kad klausantis muzikos organizme sumažėja streso hormono kortizolio“, – sako muzikos pedagogė ir terapeutė Martyna Domarkaitė. Nors sąvoka „muzikos terapija“ daugeliui vis dar skamba egzoti&scaro...
-
Eilių gydymo įstaigose problemos sprendimas – ligoninė, kurioje nedirba nė vienas gydytojas?9
Ar įsivaizduojate ligoninę, kurioje nedirba nė vienas gydytojas? Būtent tokia duris atvėrė Danijoje, Helsinjoro regione. Ligoninei vadovauja tik slaugytojos ir ji skirta pacientams, kurių būklė yra per sunki, kad liktų namie, tačiau pakankama, kad a...