Trisdešimt metų dirba žmogui

Pašauktas dirbti žmogui

„Viskas prasidėjo nuo trijų kambarių balkono, kuriame gaminau savo pirmuosius ortopedinius įtvarus. Aš trukdavau vieną dieną, tuo metu kiti – dvi savaites“, – medikų įvertinimas ir pasitikėjimas ortopedą technologą Algimantą Astrauską įkvėpė tobulėti ir plėsti veiklą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jau netrukus „Pirmas žingsnis“ išaugo iki 100 žmonių kolektyvo ir keturiolikos filialų visoje Lietuvoje. Tiesa, A. Astrauskas labiau akcentuoja kitus skaičius – per trisdešimt veiklos metų „Pirmas žingsnis“ drauge su medikais padėjo kone 300 tūkst. pacientų.

„Esu dėkingas visiems medicinos specialistams, savo amato profesionalams, kurie tuos metus eina drauge. Gera padėti kitiems. Tai yra savotiška saviraiška“, – „Pirmas žingsnis“ įkūrėjas ir vadovas, Ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijos prezidentas A. Astrauskas džiaugėsi sėkmingu bendradarbiavimu vardan vieno ir to paties tikslo – padėti žmogui.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Šiandien „Pirmas žingsnis“ pacientus aptarnauja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Vilkaviškio, Alytaus, Mažeikių, Raseinių, Birštono, Kelmės, Elektrėnų, Jonavos ir Druskininkų padaliniuose. Kiekviename jų veikia ne tik parduotuvės, bet ir gydytojų ortopedų kabinetas, meistrų dirbtuvės, kur galima pasitarti, kaip ir ką geriau atlikti, kaip geriau išpildyti paciento lūkesčius. 

Platus pasirinkimas

Nuo meistrų dirbtuvių ir pradėjome pažintį su Kaune įsikūrusiu centriniu padaliniu. Nusileidus laiptais žemyn, nedidelėje erdvėje gaminami batų įdėklai: odiniai ortopediniai, silikoniniai su skersinio skliauto pakėlėju, zomšiniai. Specialiomis staklėmis jie kerpami, šlifuojami, klijuojami, kol galiausiai įgauna prekinę išvaizdą.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kiek tolėliau, lentynose, naujųjų šeimininkų laukė jau pasiūta, o meistrų rankų – dar nebaigta ortopedinė avalynė:  specialūs, minkštos medžiagos batai, diabetu sergantiems žmonėms, dar nebaigti vaikiški rožiniai aulinukai, didesnei pėdai siūti rudos odos rudeniniai batai su kelių centimetrų pakulne, elegantiški vyriški juodi odinukai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Visas detales aptariame su užsakovais. Spalvas – taip pat“, – atgal į vietą padėjęs tik ką nuo lentynos paimtą dangaus mėlio batelį A. Astrauskas neabejojo, kad jį avinti moteris jausis ir laiminga, ir stilinga.

Trumpam dirstelėję į jau pasiūtus įtvarus

po traumų, operacijų, gydymui ir korekcijai, žingsnį sulėtinome patalpoje, kur aukščiausios kvalifikacijos specialistai gamina prarastų galūnių protezus. Palinkęs prie staklių, ortopedas technologas tuo metu lipdė gipsinę langetę. Retsykiais tenka pildyti ir kitokius užsakymus.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Prieš dvi savaites sulaukėme prašymo pagaminti šalmą garbaus amžiaus moteriai, kuri neturi pusės kaukolės kaulo. Gaminame specialius šalmus ir epilepsija sergantiems žmonėms. Jie panašūs į dviratininkų šalmus, tik gaminami iš minkštesnės medžiagos, kad krentant priepuolių metu nesusižalotų galvos“, – pažintį su įmonės siūlomu asortimentu tęsė A. Astrauskas.

Atsakingas požūris

„Pirmo žingsnio“ specialistai nuolat seka protezavimo naujoves visame pasaulyje, mokosi ir vyksta į stažuotes, todėl visi protezai gaminami pagal pažangiausias technologijas, naudojant pačias naujausias medžiagas. Tiesa, kokie geri bebūtų, medicininiai įrenginiai niekada neatstos prarastos rankos ar kojos. Pacientai tai esą neretai pamiršta.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Kur jūs matėte, kad žmogus po širdies persodinimo bėgtų maratoną? Todėl naivu tikėtis, kad protezas, nesvarbu koks geras bebūtų, atstotų prarastą galūnę. Protezas yra pagalbinė priemonė, kad galūnių netekęs ar jų nevaldantis žmogus nebūtų izoliuotas nuo visuomenės ir darbo. Paskui tik hobis, sportas ir visa kita“, – A. Astrauskas atkreipė dėmesį į dar vieną labai svarbią detalę.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pasirašytą įsakymą, rankų ir kojų protezai yra kompensuojami 100 procentų. Nieko nekainuoja ir jų priežiūra. Todėl ortopedijos tinklo „Pirmas žingsnis“ vadovas nesiliauja stebėtis virtualioje erdvėje kartkartėmis pasirodančiais prašymais aukoti pinigus, galūnės protezui įsigyti.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Ar mūsų produkcija keliauja į užsienį? Ne. 2014 metais esame pagaminę ir padovanoję kojos protezą Ukrainos kariui, – Ne kartą vykęs į šiuo metu karo niokojamą šalį ir ten skaitęs paskaitas, A. Astrauskas dabar neskuba švaistytis tokiomis dovanomis. – Kodėl? Pagaminus pirminį protezą, dar mažiausiai pusę metų bigė atrofuojasi. Teisingai neprižiūrima medicininė priemonė tampa netinkama, nesvarbu, kad pirmą dieną žmogus su ja jautėsi gerai. Sakykit, kaip galiu gaminti tokį daiktą ir dar, ko gero, gauti už jį pinigus.“

Įrengtas amato muziejus

Iš meistrų dirbtuvių grįžome į antrą aukštą. Žvilgtelėję į nuotraukų galeriją, pasakojančią apie A. Astrausko ir šviesios atminties Lietuvos kardiochirurgo, diplomato, profesoriaus Jurgio Brėdikio įkurtos asociacijos „Šviesuva“ veiklą, žengėme į erdvę salę, kurioje organizuojamos konferencijos, labdaringi vakarai, šventiniai minėjimai, apdovanojimai. Anot A. Astrausko, patalpas, kuriose ne sykį vyko tarptautiniai masažo čempionatai, nesunku pritaikyti ir reabilitacijai. Apie tai ortopedijos tinklo vadovas pasvarsto vis dažniau.

Kasdien sulaukiame skambučių su užklausomis, todėl svarstom kažką daryti“, – ilgametes tradicijas puoselėjančios įmonės vadovas neatmetė galimybės, kad ateityje čia bus atliekami limfodrenažiniai masažai, lazerio terapijos ir t.t.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kol mintis nevirto kūnu, salė saugo darbuotojų meistrystę ir atsidavimą darbui liudijančius diplomus, padėkos raštus, medalius, taures, statulėles ir ortopedijos amato muziejaus eksponatus. Vienintelis Baltijos šalyse tokio pobūdžio muziejus sulaukia daug dėmesio, tačiau dėl didelio darbuotojų užimtumo ir tiesioginių darbų, jis yra prieinamas ne visiems.

„Radęs 1892 metų knygą, išdidinau kelis jos lapus ir pakabinau. Kaip matote, protezai beveik nepasikeitė, nes žmogaus koja tokia pat“, – A. Astrauskas rankas kilstelėjo link pirmojo įspūdingo eksponato.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jungtinėse Amerikos Valstijose gamintą batelį moteris iš Utenos paliko „Pirmas žingsnio“ ortopedams technologams, mainais už tai paprašiusi naujo, kompensuojančio 20 centimetrų trumpesnę koją. Ortopedijos amato muziejuje galima susipažinti su įvairiais medicininiais įrenginiais,  instrumentais ir protezo evoliucija nuo nerangus ramsčio iki modernaus medicininio įrenginio, padedančio pilnavertiškai gyventi ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

1987-aisiais, kai Arvydui Saboniui trūko Achilo sausgyslė, mikrochirurgas Kęstutis Vitkus išgelbėjo tolesnę garsiojo krepšininko karjerą, o A. Astrauskas padėjo žengti pirmuosius žingsnius su operuota koja, kuri buvo apauta ortopedo technologo gamintu įtvaru. Lengvaatlečiui, paralimpinių žaidynių disko metimo varžybų prizininkui Algirdui Tatuliui, siekti pergalių taip pat padėjo „Pirmas žingsnis“ ir įmonėje dirbantys specialistai.