- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valgai vynuogę ir stebiesi: Pietų kraštų vaisius vidury žiemos. Kaduise, prieš 30 metų, ir rudenį negaudavai. O dabartės – bet kuriuo metu, bet kokiais kiekiais. Bet kažkas kikena: gal jis nežino, kaip tikros vynuogės atrodo: gelsvos, pilnos saulės, sultingos. O dabartės – plastmasė. Be sėklų. Ir kaip jos dauginasi? Frankenšteino maistas. Chemikalų šaltinis. Kokios čia vynuogės. Šūdniekiai.
Na, gerai. Eikime prie kitos lentynos. Pavyzdžiui, alksnio dūmuose rūkytas upėtakis. Tvarkingai paklotas plastiko pakuotėje. Mėsytė – švelniai rožinė, lengvutė, tiesiog jauti, kaip skrandis sako: ačiū, gal dar įmestum? Dabartės visada tokių skanėstų gausi. O kaduise: į pliauską panaši vobla (stipriai pasūdyta džiovinta žuvis) arba silkė su visais viduriais.
Ir vėl kikenimas – upėtakis pasidarė rožinis nuo antibiotikų. Tas upėtakis gyveno kalėjimo sąlygomis ir jis net nežino, kas yra upė. Savo dirbtinėje egzistencijoje jos net nėra matęs. Tai koks jis upėtakis.
Bet obuoliai dabartės! Raudonskruosčiai, žvilgantys net ir žiemą. O kaduise: kelis susiraukšlėjusius obuoliukus jei pavykdavo išsaugoti iki pavasario, tai visa giminė skanaudavo.
Arba ledai. Visa pasaulinė ledoteka. Dabartės sunku vieną rūšį išsirinkti. O kaduise – pieniniai, šokoladiniai, vaisiniai, plombyras, eskimo. Ir taškas. Vienu metu visų rūšių niekada negaudavai (nebent kas iš artimųjų ledų kombinate dirbdavo). Vaisiniai – daugiau vasarą, visi kiti – tai yra, tai nėra, tai labai ilgai nėra. O prekinė išvaizda – absoliutus nepatrauklumo triumfas.
O kaduise buvusius batus net prisiminti baisu. Tie batai turėjo būti raudoni iš gėdos, bet buvo juodi kaip velniai. Ir automobiliai turėjo raudonuoti. Bet raudonų beveik nepasitaikydavo. Kaduise buvo toks prietaras. Jei suskaičiuosi šimtą raudonų automobilių, susapnuosi savo antrąją pusę. Kol tiek priskaičiuodavai, tau skirta pusė jau kaduise būdavo ištekėjusi.
Kaduise keistai gyvenome, o dabartės keistai valgome. Bet skaniai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Balti
Paprasta, eilinį išsilavinimą turinti garbaus amžiaus moteris provincijos miestelio turguje pasakė maždaug taip (labai neatsargiai pasielgė): „Pakentėkime. Daug bėdų yra Lietuvoje, bet svarbiausia, kad turime nepriklausomybę. Su visomis ...
-
Prezidento G. Nausėdos ryžtas dėl Vyriausybės perkrovimo neturi prasidėti nuo kultūros ministro2
Pasitikėjimo kreditas, kurį gavo antrai kadencijai perrinktas Gitanas Nausėda – milžiniškas. Nežinau, ar toks pat milžiniškas ir tikėjimas, kad antrosios kadencijos prezidentas bus kitoks. Juk dauguma rinkėjų prisipažįsta, kad ba...
-
Kas šovė į putiną?5
SSRS laikais Fani Jefimovna Kaplan (1890–1918) buvo žymiausia kada nors gyvenusi piktadarė, o kiekvienas spaliukas, pionierius ir komjaunuolis tuomet tikėjo, kad ši su eserais (socialistais revoliucionieriais) sieta žydaitė šovė į vi...
-
Pavydas yra baisus jausmas4
Labai liūdna, kad jauni mūsų žmonės taip nevertina nei savo, nei kitų gyvenimo. ...
-
Prezidento rinkimai pasibaigė, bet kaip įveikti pagiežą?3
Prezidento rinkimų rezultatai nenustebino. Apie juos ne signalizavo, bet tiesiog rėkte rėkė visa plejada daugiau ar mažiau žinomų politologų ir polittechnologų. ...
-
Valstybės sienos reikalu
Valstybės savo sienas su kaimynais dažniausiai ženklina akmenimis, stulpais, plūdurais, koncertinomis – nelygu, kur ta siena yra ir su kuo ribojasi. ...
-
Užkrečiantis eurotingumas1
Pastarieji metai Lietuvos piliečiams nepašykštėjo rinkimų. Prasidėję gegužės 12 d. prezidento rinkimų pirmuoju turu baigsis tik vėlų rudenį Seimo mandatų dalybomis. Tarp nacionalinių valdžios dalybų įsispraus dar vienos – ri...
-
Kai vėjai gairina viršugalvį
Lietuvos Valstybės Prezidentas Alfonsas Norvaišas apsireiškė ir vėl. Kol anie du kandidatai sukosi ortopedinės rinkimų kampanijos karuselėse, šis tiesiogiai ėmėsi valstybinės iniciatyvos – pristatė naują Lietuvos valstyb...
-
Die Krim gehört uns!33
Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...
-
Patogi meilė6
Mūsų meilė gamtai auga sulig termometro padalomis: kuo šilčiau lauke, tuo labiau ją mylime, tiksliau – vartojame. Vasarą dėl jos išvis pametame galvą – apgulame vandenų pakrantes ir poilsiavietes, leidžiamės pažintiniais a...