- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai.
Štai klausiamuoju pseudonimu „Sėkmės istorija? Ir kur ta sėkmė?“ pasidabinusi moteriškė užsriūbavo: „Sėkmė aplankė tik tuos, kurie įstojus į ES gavo galimybę legaliai pabėgti į kitas šalis ir ten susikurti savo gyvenimą iš naujo. Visiems kitiems čia likusiems – tik skurdas ir vargas!“.
Na, taip, gerbiamoji, Lietuvos žmonės išties įgijo galimybę legaliai darbuotis ir prasigyventi normaliuose užsieniuose (jei, suprantama, ne gegužės 1-ąją arba kokią nors kitą kanopinių fiestą kasdien šventė). Argi tai blogai? Duok Dieve, jiems sveikatos, nes puikiai visi žino, kad didžiausi lėšų pervedimai į Lietuvą – iš Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos. Ir tai, kad mūsų piliečiai padoriai gyvena tose civilizuotose šalyse, tikrai yra puiku.
Nebuvo didesnių vergų už SSRS piliečius, tautų kalėjime lenkusius nugarą bolševikų partijai ir sovietų kariuomenei.
Galima pykti, galima neigti, bet ir Lietuvoje per tą 20-metį daug kas pasikeitė. Taip, tai tiesa – skurdo vis dar nemažai, kaip nemažai šiferinių stogų tėviškės peizažuose. Tačiau statistika vis tiek byloja, jog ir BVP padidėjo keturis kartus, ir gyvenimo trukmė pailgėjo trimis su puse metų, ir vis daugiau piliečių dabar gyvena taip gerai, kaip dar niekada negyveno. Ypač sostinėje. To juk negalima bukai nuneigti.
Tiesa, vis dar pas mus skardena etnografinės raudos, esą žmonės čia turi dirbti už grašius, vergauti spekuliantams (verslui), nuo ryto iki vakaro lenkti nugarą.
O kas trukdo ištiesinti tą stuburą, nevergauti ir dirbti ne už grašius? Dirbkite už milijoną.
A-a-a, bet kompetencijų mažoka, CV rašote su klaidomis, be to, norisi laisvų dienų, ilgųjų savaitgalių, mamadienių ir ilgesnių atostogų. Tai gal čia jau jūsų, o ne visos šalies problema.
P. S. Nebuvo didesnių vergų už SSRS piliečius, tautų kalėjime lenkusius nugarą bolševikų partijai ir sovietų kariuomenei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento G. Nausėdos ryžtas dėl Vyriausybės perkrovimo neturi prasidėti nuo kultūros ministro2
Pasitikėjimo kreditas, kurį gavo antrai kadencijai perrinktas Gitanas Nausėda – milžiniškas. Nežinau, ar toks pat milžiniškas ir tikėjimas, kad antrosios kadencijos prezidentas bus kitoks. Juk dauguma rinkėjų prisipažįsta, kad ba...
-
Kas šovė į putiną?2
SSRS laikais Fani Jefimovna Kaplan (1890–1918) buvo žymiausia kada nors gyvenusi piktadarė, o kiekvienas spaliukas, pionierius ir komjaunuolis tuomet tikėjo, kad ši su eserais (socialistais revoliucionieriais) sieta žydaitė šovė į vi...
-
Pavydas yra baisus jausmas3
Labai liūdna, kad jauni mūsų žmonės taip nevertina nei savo, nei kitų gyvenimo. ...
-
Prezidento rinkimai pasibaigė, bet kaip įveikti pagiežą?3
Prezidento rinkimų rezultatai nenustebino. Apie juos ne signalizavo, bet tiesiog rėkte rėkė visa plejada daugiau ar mažiau žinomų politologų ir polittechnologų. ...
-
Valstybės sienos reikalu
Valstybės savo sienas su kaimynais dažniausiai ženklina akmenimis, stulpais, plūdurais, koncertinomis – nelygu, kur ta siena yra ir su kuo ribojasi. ...
-
Užkrečiantis eurotingumas1
Pastarieji metai Lietuvos piliečiams nepašykštėjo rinkimų. Prasidėję gegužės 12 d. prezidento rinkimų pirmuoju turu baigsis tik vėlų rudenį Seimo mandatų dalybomis. Tarp nacionalinių valdžios dalybų įsispraus dar vienos – ri...
-
Kai vėjai gairina viršugalvį
Lietuvos Valstybės Prezidentas Alfonsas Norvaišas apsireiškė ir vėl. Kol anie du kandidatai sukosi ortopedinės rinkimų kampanijos karuselėse, šis tiesiogiai ėmėsi valstybinės iniciatyvos – pristatė naują Lietuvos valstyb...
-
Die Krim gehört uns!33
Sovnarkomo (Liaudies Komisarų Sovieto) atstovai išvedė Rusiją iš Didžiojo karo (1914–1918), tačiau dėl steigiamojo susirinkimo numarinimo širstantys eserai (socialistai revoliucionieriai) nesiruošė pripažinti pralaim...
-
Patogi meilė6
Mūsų meilė gamtai auga sulig termometro padalomis: kuo šilčiau lauke, tuo labiau ją mylime, tiksliau – vartojame. Vasarą dėl jos išvis pametame galvą – apgulame vandenų pakrantes ir poilsiavietes, leidžiamės pažintiniais a...
-
Pastatų įtaka klimato kaitai4
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statyb...