- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas.
– Žvėrys mieste, šiuo atveju tai buvo stirninas.
– Taip, dviejų ar trijų metų amžiaus patinėlis.
– Į miestą atklydus tokiam žvėriui, tai normalu, ar jis turėtų būti miške?
– Natūralu, kad Vilniaus apskrities ar bet kokiems kitiems gyventojams atrodo, kad visi gyvūnai turi gyventi miške. Puikiai žinome, kad Vilniuje yra nemažai skverų, parkų, apžėlusių teritorijų palei Neries, Vilnelės pakrantes. Juose tikrai gyvena ne viena stirna, ne vienas stirninas, lapės ir kiti, smulkesni gyvūnai. Tai yra natūralu.
– Bet jei matosi, kad stirninas atklydęs į tankiai apgyvendintą monolitinių daugiabučių kvartalą, kur nėra medžių, vien automobiliai.
– Gali būti, kad stirninas pasiklydo. Vyksta migracija, tą laukiniai gyvūnai dažniausiai daro temstant arba švintant. Jeigu gyvūnas pradėjo migruoti tamsiu paros metu, gali nuklysti, pasimesti, tai natūralūs procesai. Dienos ilgėja ir prašvitus stirninas pajautė, kad yra kažkokių gyvenamųjų namų kvartale.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tokie atvejai ypatingai suaktyvėja pavasarį, būtent gegužės-birželio mėnesiais, ir rudenį, kai vyksta laukinių gyvūnų migracijos iš arba į žiemojimo vietas. Toks vienas aspektas, kitas aspektas, pavasariniu metų laiku gyvūnai atklysta į miesto teritorijas, nes motinos, kurios juos augino, laukiasi kitų mažylių ir kitus jauniklius tiesiog stumia tolyn, kad jie turėtų mokytis patys individualiai gyventi, ieškoti maisto ir panašiai. Neretai pasitaiko tokie atvejai, jie atklysta į tas teritorijas, kur gyventi neturėtų.
Pajutęs gėrį, malonumą, jis gali visiškai nesitraukti.
– Ar žmonės gali jiems kaip nors padėti?
– Šiaip žmogaus kišimasis į gamtą turėtų būti labai minimalus šitoje vietoje. Jeigu jau atėjo gyvūnas į miestą, reikia skambinti 112, kad situaciją įvertintų ir aplinkosaugininkai, gal gyvūnas sužeistas ar sergantis. Be abejo, Lietuvoje dar yra Laukinių gyvūnų globos centras, jei gyvūnas sužeistas vaikšto, pavyzdžiui briedis. Atvyksta veterinarijos specialistai, turi atitinkamus šautuvus su migdomaisiais, gyvūnas yra užmigdomas ir išvežamas į saugią, miškingą teritoriją.
– Šiuo atveju pagalbos nereikia?
– Mano supratimu – ne, nebent vairuotojams reikėtų dėmesingumo ir atsargumo, kad neįvyktų eismo įvykis. O gyvūnas jei ne tą pačią, tai jau kitą parą turėtų pasiekti saugią, miškingą teritoriją.
– Ar reikėtų bandyti jį maitinti?
– Tikrai nesiūlyčiau to daryti. Nereikia laukinių gyvūnų dėl grožio, savo smalsumo, ypatingai tokiu metų laiku, jaukinti, kad jis arčiau priartėtų prie žmogaus. Pajutęs gėrį, malonumą, jis gali visiškai nesitraukti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Žaslių ežerą bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių
Į Žaslių ežerą Kaišiadorių rajone pirmadienį bus išleisti 7 tūkst. europinių ungurių jauniklių, pranešė Žemės ūkio ministerija. ...
-
Orų išdaigos Lietuvoje: vienur saulė, kitur – lietus su kruša1
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ nariai dalijosi neįprastais orais. ...
-
Kelininkai: šalyje keliai sausi, vietomis boluoja rūkas1
Sekmadienio rytą keliai Lietuvoje sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?3
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Klimato kaita nulems, kaip bus auginamas mūsų maistas5
2023-ieji dėl karščio, stichinių reiškinių skaičiaus ir netolygiai iškritusių kritulių buvo paskelbti ekstremaliais. Šiemet vėl stebėjome neįprastai šiltą ir permainingą balandį. Ekspertai perspėja: ne tik visai...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...