Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos užsienio ir saugumo politika beveik nesiskirtų, o kitur prezidentas nė neturi daug galių. Vis dėlto jų valdymas būtų kitoks ir dėl jų asmenybių skirtumų.
2024 m. prezidento ir referendumo dėl pilietybės rezultatai – 2019 m. atspindys: antrame ture – tų pačių varžovų dvikova, o už dvigubą pilietybę procentiškai tiek pat, vadinasi, per mažai.
Pasirinkimas jau šį sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose: trys – dešinėje, keturi – labiau į kairę ir į populizmą. Ir dar vienas, šalia kurio kai kam net stovėti gėda.
Kandidatų į prezidentus nuomonės dėl visuotinio šaukimo išsiskiria. Dalis kandidatų tai įvardija kaip būtiną visuotinės gynybos dalį, kiti abejoja dėl to įgyvendinimui reikalingo papildomo finansavimo.
Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės raidą, parinkti ir kurti ateities viziją sau, savo vaikams ir anūkams.
Vangią prezidento rinkimų kampaniją piliečiai vertina kaip asmeninį įžeidimą, neva rinkėjams demonstruojama, kad dėl jų balsų politikams nėra prasmės kautis. Dėl susidariusios situacijos esą nemažiau kalta ir pati visuomenė, kuri neberodo pastangų ginti iškovotos demokratijos.