Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?

  • Teksto dydis:

Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne daugiau kaip 2 500 eurų. Ar lietuviai apie tai žino? LNK plačiau pakomentavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.

– Kodėl suma yra 2 500 eurų?

– Ši suma nenauja, ji galioja jau ne vienus metus ir gal net ne dešimtmetį. Ji buvo pateikta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme prie kelių objektyvių kriterijų, kurie įstatyme galioja ne tik dovanoms, bet ir kitoms pajamoms. Ar lietuviai apie tai žino? Mes kiekvienais metais, ypač prieš deklaravimą, tai primename, akcentuojame, bet iš statistikos matome, kad lietuviai žino, nes tas pajamas, dovanas deklaruoja. Ypač jas privalu deklaruoti iš neartimų giminaičių, tačiau gyventojai, norėdami apsisaugoti arba pagrįsti šiomis dovanomis savo pajamas, net ir tuomet, kai jiems nereikia mokėti mokesčio ar deklaruoti, jie tai savanoriškai daro, nes tokią galimybę deklaruodami turi. Vėliau, kai jie nori iš šių pajamų įsigyti turto, kilnojamojo, nekilnojamojo, VMI niekuomet nekyla klausimų, iš kur jie turi pajamų. Jie mato, kad tai galimai yra dovanos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Tačiau jeigu pora vienas kitam turi pervesti didesnę negu 2 500 eurų sumą? Pavyzdžiui, gyvena vyras ir žmona, du vaikai, dalijasi pinigus, ir per metus ta suma, vienas kitam pervedant, susidarė 5 tūkst. eurų. Ką daryti?

– Noriu priminti, kad sutuoktiniai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme yra artimi giminaičiai.

– O jei nesusituokę?

– Mes, VMI, vertiname bendražmogiškuosius, svainystės, giminystės ryšius ir į tai, be abejo, atsižvelgiame, ypač jei sumos yra nedidelės, jei dovanos nėra itin dažnos. Mes matome ir priešingą pusę, kai mokestiniuose ginčuose, patikrinimuose iškyla asmenys, kurie ir gyvena tik iš dovanų, nes neturi kitų pajamų šaltinių arba oficialių pajamų šaltinių ir labai dažnai, kai mums kyla klausimų, jie grindžia, kai tai yra dovanos arba skolintos lėšos ir, be abejo, mes ne visais atvejais patikime tomis istorijomis.

Noriu priminti, kad sutuoktiniai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme yra artimi giminaičiai.

– Iš tiesų, kaip reikėtų pagrįsti, jei aš, pavyzdžiui, iš tetos, per metus gavau, pavyzdžiui, 6 tūkst. eurų?

– Visų pirma reikia nepamiršti Mokesčių administravimo įstatymo ir Civilinio kodekso tokiems sandoriams keliamų reikalavimų. Nuo 1 500 eurų turi būti rašytinė forma, nuo 14 500 eurų turi būti notarinė forma ir, be abejo, yra prievolė deklaruoti iš svetimų asmenų gautas dovanas ir mokėti mokestį. Šių formalumų laikymasis parodo, kad pajamų šaltinis, tikėtina, yra tikras, pagrįstas. Priešingu atveju, ką mes matome, kai paklausiame, iš kur asmuo turėjo pinigų įsigyti kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, leisti vaikus į privačias mokyklas, nuolat keliauti į užsienį, iš kokių pajamų tai daro, tik tada atsiranda versija, kad tai yra dovanos, o mes neturime jokios informacijos, nei notaro, nei rašytinės, nei deklaracijos. Tai ar tikrai tie pinigai buvo? Teismų praktika rodo, kad jeigu asmuo atlieka sandorius grynaisiais pinigais, jų nedeklaruoja, didesnė rizika ir įrodinėjimo našta tenka jam, jis turi įrodyti, kad jis tas pajamas gavo.

– Gerai, grįžtu prie tetos dovanos, bet ne grynaisiais, o banko pavedimu. Ką tokiu atveju įrašyti paskirties laukelyje?

– Mes visuomet skatiname paskirties laukelyje rašyti tikrąją paskirtį – dovana, paskola, skolos grąžinimas, už bendras kelionės išlaidas, bendra dovana. Juk ir kolegos kolektyve perka dovanas, ir šeimoje jubiliejui susidedame, vienas nuperka, kiti perveda. Tad reikia nebijoti rašyti tikrąją paskirtį.

– Kiek atvejų per metus tiria VMI ir kiek tokie atvejai VMI užkliūva?

– Detalios statistikos skaičiais nepasakysiu, kadangi šiais laikais mes jau dirbame su duomenimis, analizuojami yra duomenys. Kai kyla rizika, užsidega raudona lemputė, vykdomas stebėjimas arba patikrinimas. Tikrai vis dar daug atvejų, kai matome, kad asmenys įsigyja tarto arba gyvena iš mums nežinomų pajamų šaltinių. Mes tada pradedame aiškintis, kokie tai šaltiniai, ar tai yra legalūs, nelegalūs pinigai, dovanos, paskolos, neapskaitytos pajamos. Nes vis dar gajus reiškinys – neturtinga įmonė, turtingas savininkas ir pan. Šių atvejų, ginčių ir tokių kontaktų su mokesčių mokėtojais, deja, nemažėja.

– Kaip spręsti šią problemą? Ar tas 2 500 eurų ribojimas – labai maža suma? Ar, kaip jūs sakote, yra ir protingumo kriterijus?

– Tikrai protingumo kriterijus yra, visa tai vertinama atsižvelgiant. Manau, jeigu padarytumėte apklausą gatvėje, jums patvirtintų, kad VMI tokiais klausimais netrukdo. Tačiau vėlgi sumos yra nemažos, jei kalbėsime apie 2022 m., nes 2023 m. dar neturime visų duomenų, artimieji giminaičiai vieni kitiems padovanojo arti 0,5 mlrd. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rimas

Rimas portretas
Tai kur atsakymai į Žmonių klausimus?

Anonimas

Anonimas portretas
keliauji pvz.į Japoniją su draugais.Vienas perką kelionę.Kelionė kainuoja tikrai daugiau nei 2500Ką daryt?Kaip jam pinigus pervest?

Aloyzas

Aloyzas portretas
Pydrylos pralosia ir jokio mokescio. O cia keli tukstanciai ir jau mokesciai.
VISI KOMENTARAI 25

Galerijos

Daugiau straipsnių