- S.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Perskaičius I. Kiseliovaitės straipsnį „Mūzos“ statulėlė – aktorei E. Barauskaitei“ („Klaipėda“, 2024 04 16), labai nenustebino tai, jog gerbiama Eglė Barauskaitė paminėjo, kad jos svarbiausi ir patys didžiausi įkvėpėjai – jos tėvai. Tai iškilūs Klaipėdos teatro aktoriai – Marija Černiauskaitė ir Balys Barauskas.
Iš tiesų buvo iš ko mokytis ir sulaukti įkvėpimo.
Dabar tokių aktorių, kokie buvo E. Barauskaitės tėvai, nelabai ir matyti. Dominuoja nuobodžios vidutinybės, žmonės be duomenų ir be talento, kreiva tartimi, alogiška scenine elgsena ir akivaizdžiu kūno bei dvasios kalbos nesuderinamumu.
Kažkaip netikra atrodo visa tai, apmaudžiai paviršutiniška, deklaratyvu ir dirbtinai rėksminga, tarsi taip būtų maskuojamas kūrybinis neįgalumas.
Visiškai kitoks įspūdis būdavo scenoje stebėti tikrą profesionalą B. Barauską. Jis buvo ypač organiškas, autentiškas vaidmenyje – jokių abejonių dėl jo personažo tikrumo, kiekvienas judesys ar frazė tiksli kaip laikrodis, paveiki kaip stebuklas.
Daugelis klaipėdiečių puikiai pamena ir Mariją Černiauskaitę – itin subtilaus tipažo aktorę, kuri ryškėdavo tarp kitų savo išskirtine dvasios esybe. Tai buvo Klaipėdos Rūta Staliliūnaitė. Jos vaidybos manieros nesupainiosi su nieku kitu. Net visai nedideli vaidmenys – absoliučiai išskirtiniai savo subtilia išraiškos maniera.
Iki šiol apmaudu, kad kai kurių filmų titruose nelikdavo vietos jos pavardei, nors epizodiniai vaidmenys buvo tikrai profesionalūs ir įsimintini.
Daug kas nespėjo pamiršti ir to, kad B. Barausko ir M. Černiauskaitės duetas scenoje galėjo būti ir visiškai netikėtas, visiškai kitoks, koks, pavyzdžiui, buvo A. Albee’o „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“.
Tai bylojo apie universalias šių aktorių galimybes ir neabejotiną Dievo dovaną – persikūnijimo talentą.
Gaila, kad nei Lietuva, nei Klaipėda iki šiol nėra tinkamai įvertinusi šių dviejų išskirtinių, autentiškų meno asmenybių atminimo. Todėl gal būtų pats laikas pamąstyti apie išskirtinių meno žmonių atminimo ar šlovės alėją mieste.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kodėl toleruojame chuliganus?4
Džiaugiamės pavasariu ir artėjančia vasara. Tačiau mūsų džiaugsmą temdo pusgalvių elgesys. ...
-
Kur Klaipėdoje gėlynai?7
Norėčiau pareikšti savo nuomonę dėl gėlynų. Baisūs pas mus Klaipėdoje tie gėlynai. Galima sakyti, kad jų apskritai nėra. Kadangi važinėju iš vieno miesto galo į kitą ir pėsčiomis daug vaikštau, daug ką pamatau. ...
-
Visad žinau, už ką balsuosiu1
Noriu pasidalinti įspūdžiais, susikaupusiais iki rinkimų dienos sekmadienį. ...
-
Palangoje paminėta Pagarbos mokesčių mokėtojams diena1
Jau tapo tradicija Palangoje kasmet paminėti Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. ...
-
Sveiki atvykę į mūsų senamiestį1
Ką mato kruiziniu laivu atplaukę mūsų laukiami turistai, eidami Klaipėdos senamiesčio Daržų gatve? ...
-
Mūsų senamiestis – tarsi morgas6
Neseniai teko skaityti A. Aleksėjūnaitės straipsnį „Kas žudo senamiestį?“ („Klaipėda“, 2024 04 25). Iš tiesų šiame straipsnyje autorė ir atsako į klausimą, kodėl Klaipėdos senamiesčio gyventojai nenori joki...
-
LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė dalyvavo olimpinės ugnies perdavimo ceremonijoje Atėnuose
Penktadienį Graikijos sostinėje Atėnuose vyko iškilminga olimpinės ugnies perdavimo ceremonija Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatoriams. ...
-
Ko laukti iš tokių beširdžių?1
Prieš keletą dienų važiavau 14-ojo maršruto autobusu iš Klaipėdos centro į Tauralaukį. ...
-
Veltėdžiams – jokio gailesčio2
Dienraštyje „Klaipėda“ perskaičiau straipsnelį apie elgetaujančią moterį prie Biržos tilto ir Herkaus Manto gatvėje. Taip, iš tiesų ta moteris seniai tai daro, ir niekam niekas čia nerūpi. ...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?1
Gerai kažkas pastebėjo „Klaipėdoje“, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, ne...