- Gytis Pankūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvą.
„Teismo daugumos sprendimu skundas yra nepriimamas“, – teigiama EŽTT sprendime.
EŽTT savo sprendime nurodo, kad F. Kirkorovas skundė Lietuvos Migracijos departamento sprendimą jo neįleisti į Lietuvą. Muzikos atlikėjas savo kreipimesi į teismą nurodė, jog Lietuva, nutarusi jo neįleisti į savo teritoriją, galėjo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį. Šiame straipsnyje kalbama apie asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. F. Kirkorovas savo skunde nurodė, kad Lietuva, nutarusi jo neįsileisti į savo teritoriją, tokiu būdu nusprendė cenzūruoti jo politines pažiūras.
F. Kirkorovo skundo nepriėmęs EŽTT nurodė, kad pagal tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus, valstybės gali kontroliuoti užsieniečių atvykimą, gyvenimo šalyje ir jų išsiuntimą.
„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja užsienio teisės atvykti į tam tikrą šalį ir joje gyventi“, – savo sprendimą grindžia EŽTT.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Eltai teigė, kad toks EŽTT sprendimas F. Kirkorovo ir Lietuvos ginče jo nenustebino.
„Nestebina, paskelbė tai, kas mums ir buvo žinoma. Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms“, – Eltai perduotame komentare cituojamas G. Landsbergis.
Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms.
ELTA primena, kad 2021 m. sausį Migracijos departamentas uždraudė Rusijos muzikos atlikėjui F. Kirkorovui iki 2026 m. sausio atvykti į Lietuvą. Kartu jis buvo įrašytas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą. Šis sprendimą priimtas, įvertinus Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją.
URM rašte Migracijos departamentui anksčiau nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijoje ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis.
Anot URM, F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą. Ministerijos nuomone, F. Kirkorovo lankymasis Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.
Migracijos departamento sprendimą F. Kirkorovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis 2021 m. birželį atmetė muzikos atlikėjo skundą. F. Kirkorovas šį sprendimą vėliau apskundė ir aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau ir šis teismas atmetė atlikėjo kreipimąsi.
LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nurodė, kad valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą ir gyvenimą jų teritorijoje. Teismas nurodė, kad Lietuvoje galiojančiame įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvą ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įsisiūbuoja Kauno gimtadienio šėlsmas (programa)
Penktadienį prasidėję Kauno gimtadienio renginiai truks dar dvi dienas. ...
-
Lietuvoje vyksta kasmetinė upių švarinimo iniciatyva „River Cleanup“3
Šį savaitgalį Lietuvoje vyksta kasmetinė upių švarinimo iniciatyva „River Cleanup“ – pagrindinės talkos organizuojamos Kauno rajone ir Vilniuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vėl nefiksuota neteisėtų migrantų1
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą vėl nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniuje – dronų konstravimo dirbtuvės
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje šeštadienį rengiamos dronų konstravimo dirbtuvės. ...
-
Kretingos rajone vyks pratybos, bus imituojama komendanto valanda1
Kretingos mieste ir apylinkėse savaitgalį vyks bendros Lietuvos šaulių sąjungos, kariuomenės, policijos, Viešojo saugumo tarnybos ir Kretingos rajono savivaldybės pratybos. ...
-
Gegužės 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 25-oji, šeštadienis, 21 savaitė. ...
-
Mirė lietuvių edukologė, kalbininkė I. Musteikienė
Penktadienį mirė lietuvių edukologė, kalbininkė Irena Musteikienė. Apie netektį pranešė Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija. ...
-
Prancūzų ir vokiečių URM po rusų provokacijų reiškia palaikymą Lietuvai, Estijai ir Suomijai5
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) ir Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) po Rusijos provokacijų išreiškė solidarumą su Lietuva, Estija ir Suomija. ...
-
Skyrybos ir turto dalybos: kaip procese dalyvauja vaikai?
Rubrikoje „Advokatai pataria“ – besiskiriantiems aktuali tema. LNK žurnalistai su advokatu Dainiumi Židanavičiumi kalbėjosi apie skyrybas ir turto ar paskolų dalybas. ...
-
Klimato kaita gali turėti įtakos populiacijai: turinčius dideles šeimas vadina egocentriškais5
Penktadalis „The Guardian“ apklausoje dalyvavusių klimato mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos nusprendė neturėti vaikų arba turėti jų mažiau. Daugelis jų tikina, kad žmonių populiacijos augimas klimato krizę gilina, kiti tyrimo ...