Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus

Padėka Klaipėdos verslui

„Ne kartą teko dirbti sargu, vakare uždarant šio pastato duris“, – pajuokavo A. Vaitkus, pridūręs, kad per pastaruosius metus iš darbo neretai išeidavo paskutinis.

Vis dėlto esą ne viskas buvo taip blogai, kaip tikėjosi eidamas į šį postą.

„Visi girdėjome ir padėkas, ir kritiką. Visko čia buvo. Dar pernai rugsėjį buvo nuogąstaujama, kad nepanaudoti 68 mln. eurų. Tik nereikėtų painioti nepanaudotų pinigų su apyvartinėmis lėšomis. Be to, pernai buvo surinkta rekordinė biudžeto pajamų suma – 292 mln. eurų. Šiais metais nusiteikę surinkti virš 329 mln. eurų, tai būtų didžiausia suma, kada nors surinkta Klaipėdos savivaldybėje“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Maždaug apie 160 mln. eurų į miesto biudžetą yra surenkama per Gyventojų pajamų mokestį.

Tad meras išreiškė padėką verslui, kuris steigia darbo vietas ir moka atlyginimus, iš to miestas ir gauna tokias pajamas.

O per praėjusius metus, vykdant įvairius projektus, buvo panaudota 96 proc. biudžeto lėšų – rekordinis pasiekimas per visą savivaldybės veiklos istoriją.

Siekis: anot Klaipėdos vadovo A. Vaitkaus, sprendžiant miestui svarbius klausimus, siekiama atsižvelgti tiek į valdančiųjų, tiek ir į opozicijos teikiamus siūlymus. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Svarbūs infrastruktūros projektai

A. Vaitkus pasidžiaugė, kad kartu su savivaldybės darbuotojais per nepilnus tris mėnesius pavyko pabaigti rengti artimiausių trejų metų strateginį miesto planą.

Kalbėdamas apie reikšmingesnius infrastruktūros projektus pastaraisiais metais, meras išskyrė Mėmelio miesto projektą.

Verslininkams buvo svarbu, ar miestas įrengs sankryžą į šią teritoriją, ir, anot A. Vaitkaus, reikalai jau pajudėjo.

„Svarbus klausimas buvo ir dėl promenados nuo Pilies tilto iki Šiaurinio rago. Yra užsakytas projektas, kuris liepos mėnesį turėtų būti baigtas. Pradėtos derybos dėl Žiemos uosto įrengimo. Pernai sudaryta darbo grupė dėl geoterminių gręžinių daugiafunkcinio panaudojimo. Pajudėjo ir „Klaipėdos energijos“ konversijos reikalai, vykdoma studija dėl sporto infrastruktūros plėtros mieste“, – vardijo meras.

Dar vienas svarbių projektų – vadinamojo Auksinio trikampio vystymas – 110 hektarų plotas tarp Jakų žiedinės sankryžos ir Tilžės gatvės.

Anot mero, perspektyviniuose planuose per 10 metų čia planuojama investuoti iki pusės milijardo eurų.

Miestas pasiryžęs sutvarkyti šios teritorijos lietaus nuotekų sistemas, o verslininkai nusiteikę čia kurti nemažus prekybinius plotus, biurų ir pramogų centrus.

Ženklūs eismo pokyčiai

Šiemet galiausiai baigtas žiedinės sankryžos arba estakados projektas, artimiausiu metu turėtų būti parengtas šio projekto perdavimo–priėmimo aktas.

Net aštuoniais mėnesiais anksčiau užbaigta Klemiškės gatvės rekonstrukcija.

„Tiesa, kai kurie iššūkiai nemaloniai nustebino. Pavyzdžiui, sureguliuoti išmaniuosius šviesoforus Liepų gatvėje prireikė net pusės metų. Tokie dalykai mūsų netenkina, jeigu yra įgytos brangios sistemos, jos turi veikti puikiai. Automobilių spūstys čia dar susidaro, bet mašinų srautai piko valandomis juda kelis kartus greičiau“, – kalbėjo meras.

Dalis anksčiau panaikintų žaliųjų rodyklių mieste jau atstatyta, dėl kitų laukiama nurodymų iš atsakingų institucijų.

„Buvo pokalbis su susisiekimo ministru, ir nusprendėme, kad kol kas reikia neskubėti rekonstruoti Baltijos prospekto ir didesnį dėmesį sutelkti į pietinį išvažiavimą iš miesto“, – teigė A. Vaitkus, pridūręs, kad šis projektas stalčiuose guli jau 10 metų.

Kalbėdamas apie naujų automobilių stovėjimo vietų įrengimą, meras pabrėžė turįs ambiciją per šią kadenciją įrengti 10 tūkst. vietų mašinoms mieste.

Daug kur automobilių aikštelių darbai pradėti, šiemet tai startavo Kauno gatvėje, baigti projektai Statybininkų prospekte, taip pat – Sportininkų gatvės mikrorajone.

Be to, miestas sutarė su kai kuriais didžiaisiais prekybos centrais, kad nedarbo metu būtų leidžiama žmonėms statyti automobilius prekybos centrų aikštelėse.

Permainos švietimo srityje

A. Vaitkus priminė, kad pernai mokytojams skirta po 70 eurų kanceliarinėms išlaidoms.

Esą šių papildomų pinigų pedagogai laukė gana seniai, nes visas kanceliarines priemones anksčiau pirkdavo savo lėšomis.

„Vykstant pedagogų streikui, ne kartą kalbėjomės su mokytojais, ir svarbiausias klausimas buvo net ne algos, o darbo sąlygos. Būtent todėl, rengiantis įtraukiojo ugdymo startui, Klaipėdoje įsteigta per 100 mokytojų padėjėjų etatų“, – teigė meras.

A. Vaitkus prasitarė, kad Klaipėdos „Medeinės“ mokykla gali tapti regiono specialiojo ugdymo centru.

Kalbant apie mokyklas, miesto vadovą ypač jaudina grėsminga statistika dėl narkotikų vartojimo tarp moksleivių.

„Gauta duomenų, kad per pastaruosius metus švietimo įstaigose rasta sunkiųjų narkotikų pėdsakų. Su pareigūnais organizavome konferencijas, išgryninome problematiką. Kai kuriose mokyklose jau išbandome narkotinių medžiagų detektorius. Jie rodo, kad tokių medžiagų vartojimas yra. Pasiteisinus šių detektorių efektyvumui, diegsime juos visose mokyklose“, – kalbėjo meras.

Klaipėdoje startavo ir „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas, kuriam skirta 12,5 mln. eurų. Pinigai bus naudojami pedagogų mokymui, interaktyvių klasių įrengimui, mokyklų infrastruktūros tvarkymui.

Vis dėlto iki šių mokslo metų pabaigos mokiniai ir mokytojai veikiausiai neįsikels į jau baigiamas įrengti naujas Tauralaukio progimnazijos patalpas.

Anot mero, įkurtuvės planuojamos rugsėjį. Kalbėdamas apie senojo progimnazijos pastato panaudojimą, A. Vaitkus prasitarė, kad jame galbūt bus įrengtas vaikų darželis.

Kai kurie iššūkiai nemaloniai nustebino.

Iššūkiai sveikatos sistemai

„Sveikatos apsaugos sritis – iš tų, kur tikrai buvo ką veikti“, – teigė meras, vardijęs ir didžiųjų ligoninių sujungimo problemas, ir dalies politikų pasipriešinimą atsisakius naujos Jūrininkų poliklinikos statybų.

Nuspręsta visas jėgas ir išteklius sutelkti į Klaipėdos miesto poliklinikos pertvarką.

„Pagrindinis siekis – didinti medicinos paslaugų prieinamumą žmonėms. Tikiuosi, kad užsibrėžti tikslai bus pasiekti. Klaipėdos miesto poliklinikos atnaujinimo projektas startavo praeitą savaitę, vyks projektavimo darbai, paskui pradėsime pastato tvarkymą“, – dėstė meras.

Prieš rekonstrukciją iš poliklinikos patalpų bus iškeltos ir atgal negrįš dabar ten veikiančios dvi įstaigos – Socialinių paslaugų centras ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras.

Apie medžius ir fasadus

A. Vaitkus pasidžiaugė, kad pernai pabaigti ankstesnės kadencijos pradėti darbai – atnaujintas Skulptūrų parkas, įrengtas Sakurų parkas.

Pernai pabaigti ir du nauji skverai.

Savivaldybės administracijos užsakymu Klaipėdos valstybinės kolegijos darbuotojai ėmėsi registruoti miesto medžius, naudodami išmaniąsias technologijas.

„Užbaigus šią registraciją, kiekvienas medis bus apskaitytas, turės medžio pasą. Kiekvienas jų turi savo gyvavimo amžių, kaip ir viskas šiame pasaulyje. Medžiai, kurie yra pasenę ir pavojingi, remiantis šia apskaitos sistema, bus įvertinti, esant reikalui, nupjauti, vietoj jo pasodintas naujas medis“, – teigė meras.

Bene labiausiai A. Vaitkų pradžiugino klaipėdiečių, nusiteikusių prisidėti prie senamiesčio fasadų atnaujinimo, iniciatyva.

Savivaldybė, paskelbusi, kad parems tokių žmonių siekį atnaujinti senamiesčio pastatų fasadus, tikėjosi sulaukti bent 5–8 pasiūlymų, tačiau sulaukė net 27 iniciatyvų.

Fasadų atnaujinimui savivaldybė savo ruožtu skirs 650 tūkst. eurų.

„Labai džiaugiuosi dėl buvusio kino teatro „Baltija“, kuris įgijo teisingus savininkus, ir darbai pajudėjo. Tomo gatvėje, kur 7 metus telkšojo varlių baseinas, netrukus prasidės statybos, tas pats planuojama ir Daržų gatvės kampe“, – teigė A. Vaitkus.

Sustabdė pinigų taškymą

Meras neišvengė ir žurnalistų klausimų apie kai kurių projektų nutraukimą ar sustabdymą per pirmuosius kadencijos metus.

Dėl to esą jam netgi prilipo pravardė Stabdys, nes neva sustabdė Šviesų festivalį, Jūrininkų poliklinikos ir dengto futbolo maniežo projektus.

„Tęskime toliau. Esu stabdys pinigų taškymui ir kreivų projektų darymui. Čia tikrai esu stabdys. Nes dėl visų tų projektų, kurie dabar yra sustabdyti, negirdėjau nė vieno konstruktyvaus paaiškinimo, kaip tai galima padaryti racionaliau“, – apibendrindamas pirmųjų kadencijos metų veiklą pabrėžė A. Vaitkus.